Dailininkas Vasliliy Kandinsky

Rusų kilmės menininkas – Vasilijus Kandinskis

 

(straipsnio tęsinys)

 

Vasilijus Kandinskis (Vasiliy Kandinsky, 1866 – 1944) – iš Rusijos kilęs, daugelį metų gyvenęs Vokietijoje ir Prancūzijoje dailininkas, labiausiai išgarsėjęs abstrakcionistine tapyba. Be savo dailės palikimo šis menininkas yra svarbus ir kaip meno teoretikas, parašęs veikalus ,,Apie dvasingumą mene“ [1] bei ,,Taškas ir linija ant plokštumos“ [2]. Kai kurie menotyrininkai teigia, jog Kandinskio teorinę veiklą galima laikyti svarbesniu palikimu nei jo meninė kūryba – Kandinskio teorinis abstraktaus meno pagrindimas buvo labai svarbus naujos meno srovės visapusiškam susiformavimui. Be to, kūrėjo meno teorija gali tapti raktu, padedančiu geriau suprasti dailininko darbus. Kandinskio meno teorija buvo svarbi ne vien abstrakcionizmo, kaip dailės krypties susiformavimui, taip pat ji  padėjo išgryninti savo kūrybą, sukurti darbus, su kuriais pavyko įeiti į dailės istoriją.

 

Studijoje ,,Apie dvasingumą mene“ Vasilijus Kandinskis gilinasi į menininko misiją ir visos kūrybos tikslą. Autorius žmogaus dvasinį gyvenimą prilygina trikampiui, o meno tikslą – pagalbai individui siekiant trikampio viršūnės. Geriausiai ją pasiekti skatina iš pasąmonės jėgų, intuicijos gimstantys kūriniai. Kalbant apie tapybą, joje itin didelę reikšmę žmogaus sieloje sukeliamam rezonansui turi spalva ir jos santykis su forma. Norėdamas pabrėžti šią sintezę, Kandinskis įveda vidinės būtinybės [3] terminą, kuriuo apibrėžia tris elementus, padedančius sukurti tikrą meną. Pirmiausia, reikalingas asmenybės elementas – menininkas savo kūryboje turi išreikšti save. Antra, menu turi būti atspindima gyvenamojo laikotarpio dvasia. Išpildžius šiuos du elementus, galima pereiti prie trečiojo – kiekvienas menininkas turi tarnauti tikrajam menui, tik tuomet jis galės būti suprantamas visais laikais, bet kokios tautybės žmonių.

 

Tame pačiame veikale Kandinskis nagrinėja ir spalvų teoriją. Jis teigia, jog ,,aštrios spalvos skamba stipriau aštriose formose“ [4], tad pateikia spalvų ir formų atikmenis. Pasak jo, aktyviausiai geltonai spalvai geriausiai tinka aktyiausia forma – trikampis. Nuosaikesnė raudona turėtų būti derinama su stačiakampiais. Ramiai, nuobodžiai mėlynai tinka harmoninga apskritimo forma. Ši spalvų teorija gali būti taikoma ne vien formoms, bet ir linijoms, kampams bei kompozicijoms. Kuo smailesnis kampas arba įstrižesnė linija, tuo jų splava turėtų būti aktyvesnė. Kompozicijas rekomenduojama sudaryti atsižvelgiant į objektų centriškumą – viduryje esančios formos turėtų būti ryškios, o vis labiau toldamos į kraštus spalvos turėtų būti nuosaikesnės.

 

                                          20p                  20q

 

Vasilijaus Kandinskio spalvų teoriją iliustruojantys pavyzdžiai

Knygoje ,,Linija ir taškas ant plokštumos“ Kandinskis tęsia tapybos tyrinėjimus, labiau gilindamasis į konkrečių objektų apibrėžimą bei paskirtį. Šią studiją menininkas ir teoretikas pradeda skyriumi apie tašką. Pasak jo, taško tapyboje nereikėtų tapatinti su geometriniu tašku. Tapyboje taškas yra spalvos dalelė, dailininko valia patekusi ant drobės, tad gali įgauti įvairias formas. Dar daugiau – Kandinskis teigia, jog tašką galima sutikti visose meno formose – pradedant architektūra, baigiant šiuolaikiniu baletu ar muzika. Toliau kalbama apie liniją, ji apibrėžiama kaip jėgos sukurtas produktas, kuriam buvo suteikta kryptis. Tai, kaip skirtingos linijos sąveikauja tarpusavyje, sukuria ne vienodai dinamiškas kompozicijas. Liniją apsukus aplink savo ašį, sukuriama paskutinė iš trijų elementų – plokštuma.

 

Supažindimą su Vasilijumi Kandinskiu norisi baigti taikliausiomis apie jį išsakytomis mintimis. Kandinskio tyrinėjimų lauką menotyrininkas Stasys Goštautas apibrėžė taip: ,,Kandisnkis bandė dialektiškai sujungti dvi priešingybes: spiritualizmą ir materializmą, dvasią išreikšti medžiagiškai“. [5] Visą menininko asmenybę ir kūrybą puikiai apibrėžė Janet Mc Kenzie, komentuodama Tate galerijoje Londone surengtą dailininko parodą: ,,Kandinskis turėtų būti vertinamas kaip unikalus ir retas talentas, kurio neįprastas tikėjimas menu, idėjomis, dvasingumu, krikščionišku atpirkimu sukūrė paveikslus, kurie, Riveros žodžiais tariant, yra vieninteliai tokie.“ [6]

 

Deima Žuklytė

 

[1] Vasiliy Kandinsky Über das Geistige in der Kunst, 1910

[2] Vasiliy Kandinsky Punkt und LiniezuFläche, 1926

[3] Inner necessity, plačiau apie ją Vasiliy Kandisnky On spiritual in art,Solomon R. Guggenheim leidyba, Niujorkas, 1946, p. 55

[4] Ibid, p. 46

[5] Stasys Goštautas, Kandinskis – meno revoliucionierius,mėnesinis kultūrinis žurnalas,,Aidai“, prieiga internete http://www.aidai.us/index.php?view=article&catid=275%3A196810&id=4192%3Ali&option=com_content&Itemid=305

[6] Janet McKenzie, Kandisnky: The Path to Abstraction, Studio international, prieiga internete http://www.studiointernational.com/index.php/kandinsky-the-path-to-abstraction

 

Taip pat skaitykite:

https://www.artsy.net/artist/wassily-kandinsky

Naujausios naujienos