Sąmoningas šviesos ieškojimas

M. K. Čiurlionis yra rašęs, kad „reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų (savo) keliu, kad nestovėtų tamsybėse…“ * Žmogaus vidinė šviesa buvo aktuali anuomet, ji aktuali ir šiandieną, kai dažnas linkęs skųstis, netausoti neigiamų žodžių. Kur prasideda šviesa ar, atvirkščiai, pyktis ir nepasitenkinimas? Nesuklysime nurodę į žmogaus širdį, o tiksliau, į jo vidinį pasaulį, esmę, tai, kas mumyse nulemia pasaulio matymą. Ir visa tai prasideda vos kūdikiui sutikus motinos žvilgsnį, pažįstant pasaulį per lytėjimą, ragavimą, čežinant žvilgančiais popierėliais ir krykštaujant išvydus saulės zuikį ant sienos. Vėliau keliaujame į platesnį pasaulį, kuriame įspaudus palieka įvairios ugdymo, švietimo įstaigos, sutikti žmonės, (ne)iškalbėti pokalbiai ir gyvenimo aplinkybės.

Neabejotinai vieną didžiausių poveikių žmogaus pasaulėjautai daro švietimo sistema, kuri kaip ir visas pasaulis, kartais būna mažiau ar daugiau netobula. Kartais pasenusi, kartais pažangi, tam tikrais momentais sustingusi, o kai kada lanksti ir atvira. Neanalizuosime, kokią ją turime. Pasidžiaugsime, kad turime kuo džiaugtis.

1997 m. buvo įsteigtas M. K. Čiurlionio fondas, kurio viena iš veiklos sričių – moksleivių kultūrinės edukacijos diegimas švietimo sistemoje. Fondas, sujungdamas teatrą, dailę, muziką ir vizualiuosius menus, sukūrė novatorišką pagrindą moksleiviams domėtis, mokytis ir kurti tautos kultūros ir istorijos srityje. Šis labdaros ir paramos fondas, remiamas įvairių geradarių aukomis, stengiasi mūsų tautos istoriją, kultūrinį paveldą pateikti šiuolaikiška forma, padaryti pasiekiamą ne tik miesto, bet ir kaimo mokyklų mokiniams.

Kaip manote, ar paaugliams įdomiau skaityti „kažkokio bičo“, net jei tai ir visame pasaulyje garsus tapytojas, kompozitorius, laiškus, dienoraščius, ar sudalyvauti M. K. Čiurlionio fondo parengtame muzikiniame renginyje, kuriame svarbiausios, įdomiausios M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos detalės pasiekia žiūrovą per akis, klausą, net lytėjimą ir skatina savarankiškai apmąstyti sutiktą meno objektą. Gavęs tokią teigiamą patirtį jaunuolis jos sieks ir vėliau, kad galėtų atsiskleisti, parodyti, kaip geba kūrybiškai ir originaliai mąstyti, o mintis perteikti žodžiais ar kitom meninėmis priemonėmis (tapyba, šokiu ir pan.).

Arba, kas stipriau širdį uždega meile savo šaliai, skatina gamtos ir žmogaus vienovės pojūtį, grožio ieškojimą visame kame: paskaitos ar nuoširdus žavėjimasis ir meilės savo tėvynei liudijimas: „… siela nudžiugus himną pradeda giedoti Tam, kuris tėvynę tau davė Lietuvą. <…> Laukas kaip didelis šilkinis kilimas su tamsiai ir šviesiai žaliais langeliais; per lauką juokingai vingiuoja kelias ir pranyksta kažkur grioviuose; palei kelią kryžius, o šalia jo beržas stovi ir verkia. Toli horizonte mėlynuoja miškas.“ ** Meno paskirtis – žmoguje sužadinti grožio ir gėrio siekį. O menų sintezė savyje neša galingą pozityvų užtaisą. Todėl Čiurlionio fondo autobusiukas keliauja po atokiausius miestelius, kaimus ir įstaigas, veža neįprastą, bet labai patrauklų turinį.

Dar viena iš fondo veiklos krypčių – „Lietuvos šviesuoliai“. Pirmąkart šventė suorganizuota 2007 m. dabar jau tapo tradicija. M. K. Čiurlionio fondas sąmoningai siekia dalintis gerąja žinia, skleisti kultūrą ir skatinti žmones daryti gerus darbus, nes geri darbai ir dalinama šviesa nelieka nepastebėti. Dėl tokios švietėjiškos ir pozityvios žinios šventė sukviečia nemažą būrį šviesuolių, supažindina ir suartina bendruomenių narius, kaimynus.

Tiesą sakant, visa kultūrinė, švietėjiška veikla, įkvėpta M. K. Čiurlionio puoselėtų idėjų ir pateikiama šiuolaikiniam žmogui jam suprantamu, intriguojančiu ir įtraukiančiu būdu, neša dalelę tos šviesos, kurios taip reikia čia ir dabar.