Rašytis M. K. Čiurlionio žodis

Apie M. K. Čiurlionio rašymą buvo žinoma visą laiką, tačiau visuomenei menininko tekstai labiau žinomi citatų pavidalu ir ne visi iš karto. Dar ir dabar, kai kurie tekstai nėra publikuojami. M. K. Čiurlionis kompozitorius, tapytojas… ir rašytojas. Rašė jis lenkiškai, tekstų nespausdino, tačiau jie – neatsiejami menininko gyvenimo palydovai. Dienoraščiai, atvirlaiškiai, laiškai, mintys ir eilėraščiai. Jie fiksuoja dešimties metų kūrybinį ir asmeninį Čiurlionio gyvenimą, papildo tapybos darbus, o tapyba skamba muzikiniais fragmentais. Visi kūrėjo darbai susiję tarpusavyje nematomomis gijomis, tekstai skamba, lyg eilės, o kai kurie vaizdai aprašyti taip tapybiškai, kad skaitant atrodo, tarsi žiūri ir matai Lietuvos kaimo vakarus, paskendusius tyloje, muziką, kuri tarytum tampa gyvu savarankišku organizmu…

 

„Muzika – tai Dievo pasiuntinys, <…> tai galiūnas, kuris be žodžių sako mums apie Dievą ir aniuolus <…> atsklidusi sužadins visa, kas gražiausia ir geriausia žmoguje. Tokia tatai yra muzika, ir tokia jos svarba ir tikslas.“ * Prof. Vytautas Landsbergis, ilgą laiką tyrinėjęs M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą, pristatydamas knygą, talpinančią įvairius Čiurlionio tekstus, šį kūrėjo talentą pavadino „trečiuoju Čiurlioniu“. Taip rašytiniam Čiurlionio žodžiui pelnytai buvo suteikta vieta greta muzikos ir dailės.

 

Čiurlionio pasaulio matymas ir jo įvairiapusiškumas kelia nuostabą. Kartais jo kūryba atrodo genialios vaizduotės vaisius, o daug dažniau – tai lyg menininko realaus gyvenimo dalelė, toji pusė, kuri be talento būtų likusi neatskleista. Visoje Čiurlionio kūryboje juntamas jo lengvas, o kartu ir svarus braižas. Lyg potėpis. Ar tempera, ar žodžiu, jis tapo ir skamba. Čiurlionio tekstuose dažnai sutinkamas Tas, kuris žmogui suteikė gyvenimą, pasaulį ir pažinimo dovaną. Viešpaties buvimas išaukštinamas, jam nuolatos skiriami dėkingumo žodžiai už tokią nuostabią patirtį – matyti ir jausti. „Išdėstai prieš mane savo stebuklus ant rausvų kalnų viršūnių, ant pilkai žalsvų uolų – fantastiškų, kaip užburtų karalaičių rūmai.“ ** Kartais į Jį nukreipiami egzistenciniai, gyvenimo kelio prasmės, kūrybos, klausimai: „Bet kur link mes einame, Viešpatie? Kame to kelio galas?“ *** Čiurlionis savyje jautė ir pergyveno visą pasaulį, savotišką vizijų, garsų ir vaizdų rinkinį, tapė, muzikavo ir rašė iš to jausmo. Dalinosi su pasauliu tuo, kokį jį matė.

 

Laiškuose mylimajai Sofijai, taip pat atsiskleidžia sentimentalus, emocingas Čiurlionis. Juose persipina ir kūrybinės, ir filosofinės idėjos, ilgesys, skausmas ir meilė. „Zose, Zosele, vienintele! Nieko nežinau, Dievo pasaulį pamiršau, paskendau savo keistenybėse ir tik norisi į Zosę pažiūrėti, priglausti.“ ****

 

Tokį įvairiapusį, jautrų ir genialų kūrėją vaikams ir moksleiviams pristato ir M. K. Čiurlionio fondas, kurio viena iš aktyvaus darbo sričių – vaikų ir jaunimo edukacija. Dinamiškai ir patraukliai jaunajam žiūrovui sukurtas muzikinių – teatrinių pasirodymų ciklas parodo, kad nepaprasto kūrėjo palikimas gali būti pasiekiamas ir suprantamas kiekvienam, siekiančiam jį pažinti. Kai kam tai būna pirmoji pažintis su šiuo iškiliuoju menininku. Ir M. K. Čiurlionio fondo kolektyvo parinkta forma, ir transliuojamas turinys tai pirmai pažinčiai išties nuostabiai tinka.

 

Daugiau apie M. K. Čiurlionio fondo veiklą, edukacinius renginius, labdaringus koncertus ir kitus projektus galite paskaityti fondo interneto puslapyje.

 

 

 

 

 

* M. K. Čiurlionis, Apie muziką
** M. K. Čiurlionis, Psalmė
*** M. K. Čiurlionis, Psalmė
**** M. K. Čiurlionis, Laiškai Sofijai, Druskininkai, 1908 m. birželio 9 d.

 

Naujausios naujienos