Čiurlionio talentas beribis ir jau vaikystėje buvo akivaizdu, kad jis apdovanotas neeiliniais sugebėjimais. Čiurlionis grojo iš klausos būdamas vos trejų, o septynerių galėjo skaityti natas ir groti be jokio pasiruošimo. Tai neturėtų kelti nuostabos žinant, kad jo tėvas buvo vargonininkas ir chorvedys. Čiurlionių namuose vykdavo mišraus choro repeticijos, o jame giedoti teko ir pačiam Konstantinui. […]

Simbolizmas yra neatsiejama Čiurlionio kūrybos dalis. Pats dailininkas savo paveikslų aiškinti nelabai mėgo. Galbūt todėl juos perskaityti, suprasti galima įvairiai. Mūsų interpretacijos priklauso nuo mūsų pačių patirties, idealų ir to, kaip matome aplink mus esantį pasaulį. Nuostabu tai, kad blogų, neteisingų interpretacijų nebūna. Taip Čiurlionio kūryba atveria kelią diskusijoms ir smalsumui, kuris buvo didžiulė paties […]

Čiurlionis harmonizavo keletą liaudies dainų chorui. Dainų paprastumą derino su įvairiomis kompozicijomis, o tai kiekvieną jų darė savitą ir individualią. Jo dainos pasižymėjo tautiškumu, polifoniniu balsų vedimu ir išskirtiniu Čiurlionio braižu.

Čiurlionis žavėjosi lietuvių liaudies dainomis ir puikiai suvokė jų neįkainojamą vertę. „Ritmo monotonija —tai viena iš svarbiausių ir, drįstu pasakyti, gražiausia mūsų dainų ypatybė. Šita monotonija duoda didelį, prakilnų rimtumą ir klausydamas ilgiau pradedi justi jos gilų mistišką būdą… Daug yra panašių klasiškų veikalų, […] bet melodijos, kurios užgimė žmogaus sieloje, stipriausiai veikia, turi galybę […]

Kosmosas ir Čiurlionis. Kaip tai susiję? Čiurlionio kūryboje atsispindėjo ir kosmoso platybės. Erdvės beribiškumas ir, rodos, sustojęs laikas. Tokie motyvai neturėtų stebinti žinant, kad smalsumo vedamas menininkas domėjosi astronomija, astrologija ir fizika. Perskaitytas idėjas perteikdavo savo paveiksluose. Dalinosi tuo, ką sužinojo, per spalvas, mėgstamus motyvus ir sukūrė netgi trylikos paveikslų ciklą pavadinimu „Pasaulio sutvėrimas”.

Tiek laiko prabėgo nuo tada, kai praradome Čiurlionį, kuriam buvo vos 35-eri. Daugelis jį žino kaip nuostabų tapytoją ir kompozitorių, tačiau Čiurlionio kūrybiškumui ir smalsumui nebuvo ribų – savo jėgas jis išbandė ir grafikoje, ir literatūroje bei fotografijoje. Rodos, širdis prisipildo dėkingumo ir liūdesio suvokus, kad vos kiek daugiau nei 10 metų kūrybos sugebėjo palikti […]

Savo kūryboje Čiurlionis nevengė atsigręžti į praeitį ir išbandyti primirštas technikas. Viena jų buvo tapymas tempera, kurios ištakos siekia netgi Antikos laikus. Tokie dažai džiuvo greitai, o išdžiuvę šiek tiek pašviesėdavo, įgaudavo matiškumo. Tapymas tempera reikalavo susikaupimo, užtikrintumo ir kantrybės. Tempera padėjo padaryti abstraktumo ir mistiškumo įspūdį, kuris taip būdingas Čiurlionio kūrybai.

Sinestezija neabejotinai įtakojo Čiurlionio kūrybą. Tai pasireiškė ne vien garsų matymu ar spalvų girdėjimu. Matymo ir lytėjimo pojūčiai persipynę net keliuose Čiurlionio darbuose. Šviesos lytėjimo motyvas kartojasi tokiuose kūriniuose, kaip „Juozapo sapnas“, „Karalių pasaka“, „Bičiulystė“. Juose matoma šviesa, rodos, yra tąsi, perregima, tai šilta, tai šalta. Ji Čiurlionio paveiksluose dažnai būna esminė figūra, prikaustanti dėmesį.