Ankstyvojoje M. K. Čiurlionio kūryboje ir simbolių, ir taip būdingo abstraktumo buvo mažiau. Kai kurių paveikslų pavadinimai buvo puiki pagalba žiūrovui, bandančiam susivokti, kas gi ten pavaizduota. Rodos, ir šiame paveiksle viskas labai aišku – „Miškas prie ežero“. Ir tikrai, vaizdų dvilypumas, nežinia, kur žemė, kur dangus, yra puikiausiai paaiškinami pavadinimu. O jeigu jo nebūtų? […]

Pradėdami kažką naujo mėgstame išbandyti viską, taip po truputį ir atrandame, kas tinka, patinka, kur norime ir galime atsiskleisti. Paveikslas pavadintas paprastai – „Kompozicija”, o jame jau matosi keli vėliau dailininko pamėgti simboliai. Čia pastebėsite ir viską nušviečiančią saulę, ir žmonių figūras, ir demoną, kurio idėja vėlesniuose kūriniuose pateikiama žymiai subtiliau… Nebijokime palyginti savo kelionės […]

Čiurlionis būtent tokią galimybę ir suteikia savo cikle „Laidotuvių simfonija“. Žmonių siluetus užgožia žiburėlių šviesa. Ir vėl tie dvigubi motyvai. Žmonės eina nešini žiburiais, o iš tolo kelias primena gyvatę – toks jis yra vingiuotas. Dar vienas populiarus motyvas – Saulė, padeda sekti laiką, Antrame ciklo paveiksle ji ryškiai nušviečia dangų. Ketvirtame paveiksle matosi tik […]

Kas gi čia slepiasi? Paveikslo pavadinimas lyg ir nieko neišduoda – „Diena“. M. K. Čiurlionis pasižymėjo neregėtu smalsumu tad nenuostabu, kad ir savo kūryboje jis atrado būdus, kaip smalsumą sužadinti žiūrovui. Kompozicijoje aiškiai matyti žolė, krūmai, skardis, keli debesys ir mėlynas mėlynas dangus. Tačiau pažiūrėkime dar kartą. Ką jums šios formos primena? Ar matote figūrą, […]

Čiurlionio tapyba nepavaldi laikui. Nesvarbu, koks metas bebūtų, kas dėtųsi pasaulyje, jo kūryba nėra apibrėžta siaurutėlių laiko rėmų, kurių nežinant negalima pilnai suprasti ir įsisąmoninti kūrinių. Čiurlionio kūryba išlieka aktuali ir sava, prie kurios norisi grįžti ir grįžti.

Čiurlionis galėjo kurti grožį iš nieko. Tuščią drobę paversdavo menu, kilusiu iš jo fantazijos, iš to, kaip jis suvokė ir matė jį supantį pasaulį bei jo simbolius. Sluoksnis po sluoksnio Čiurlionis atveria naujus, gilesnius vaizdus ir veikėjus, persmelktus mistikos ir ženklų.

Ar norėtumėte pasaulį matyti Čiurlionio akimis? Grožėtis tuo, kas patraukė ir jo akį? Mikalojus buvo nesustabdomas menininkas, kuris vis bandė savo ribas, naujus būdus menui kurti. Fotografija – vienas jų. Štai viena nuotrauka iš albumėlio „Anapa. 1905“, kuriame Čiurlionis įamžino akimirkas iš savo kelionės po Kaukazą ir Krymą. Įdomu, kokie kūriniai buvo įkvėpti tų vaizdų?