Meilė trukusi tris su puse metų

Vilniuje žada apsigyventi

dailininkas ir muzikas Čiurlionis

jis iki šiol gyvenęs Varšuvoje

Čiurlionis pastebi

kad panelė Kymantaitė

labai graži

1907m. rudenį krentant lapams ir svaigiai besisukant saulės spinduliuose, susitiko du žmonės. Saulė ir lapai geltoni joje žėrėjo. Skverelyje prie bažnyčios. Du žmonės susipažino ir labai patiko vienas kitam. M. K. Čiurlionis buvo 32 m. vyras, baigęs dvi koncervatorijas kompozitorius ir talentingas, savitas, garsėjąs, bat dar nepripažintas dailininkas. Sofijai Kymantantei ėjo 22 m. Ji buvo pradedanti rašytoja, savarankiška, maloniu ovaliu madonos veidu ir didelėmis „jūros akimis“ (taip jas vadino Čiurlionis). Sofija žavėjo ne vieną. Bet išsirinko vienintelį.

Nuostabus Čiurlionio paveikslas:

didžiulė saulė kylanti iš miško –

saulė per visą paveikslą ir

jos fone medžių siluetai.

(Sofija Kymantaitė sužavėta)

Sofija Kymantaitė:

„nežinau kas tu esi,

tačiau juntu tave

tyliai ateinant“

Vilnius vasaros naktį

Auštant stebėtas

Tai buvo lyg jam sukurta

Neveltui jo paveiksluose

Taip daug fantastingų vietų

Ir Vilnius naktį gražiausia pasaka

Grįžtant Kotrynos bažnyčia

Auštančios dienos rūkuose

Skleidė nepaprastą žavesį

– žiūrėk, koks nuostabus siluetas

– tu pati siluetas

Buvau praminta siluetu

Gimė mergytė. Auga gerai. Sveika linksma.

Sofija DRAUGUI

Tau rašau, geriausias iš draugų, Tu tikriausias mano žmogau pasaulyje! Draugas – švenčiausias žodis.

Atsimeni, pernai, vasarai baigiantis, plaukėme Venta. Atsimeni? – šiltas rausvas drėgnas vakaras gili šarpi Venta ir tos paslaptingos baltų lelijų akys…

O dabar rudens vėjas daužo šimtametes liepas ir ūžia jos tartum jūros bangos… Ir nebėra skriaudos, ir nebėra mirties – vien tik gilus skausmas, iš kurio dygsta šviesūs žolynai.

Viskas nauja viskas amžina viskas puiku, o viso to dugne vienas gilus amžinas nuliūdimas. Bet jį pažinęs ramiai šypsosies. Tu jį jau pažįsti, jis gyvena amžinai Tavo sielos dugne. Nebijok nieko ir būk ramus, nes žinai jog viso pasaulio dugnas – tai vienas gilus amžinas nuliūdimas…

Tavo draugas

„Daktarai sako, kad turi pasitaisyti, kadangi negalavimas – grynai psichinis.“

Ach, tie mūsų Genijai… Pagal gydytojus jie psichiniai liginiai, o miršta nuo plaučių uždegimo…

Elizabeta Palubinskaitė