Šviesuoliai 2015 miškininkai

VAIDOTAS ANTANAITIS

Vaidotas Antanaitis gimė 1928 08 27 Panevėžio rajone, mokytojų šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą, 1941-1945-ais mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje.

1945-1947-ais Vaidotas Antanaitis mokėsi Kaune, baigė 9-ąją gimnaziją. Po to (1947-1949) studijavo Vilniaus universiteto Miškų ūkio fakultete. 1949-ais, norėdamas išvengti represijų, išvyko į tuometinį Leningradą, kur mokėsi Miškų technikos akademijoje. 1952-ais įgijo miškų ūkio inžinieriaus diplomą. 1952-1954-ais dirbo Leningrado ir Maskvos miškotvarkininkų ekspedicijose. 1955-1957-ais studijavo Miško technikos instituto (Maskva) aspirantūroje. Grįžus į Lietuvą buvo paskirtas vėl pradėto leisti žurnalo „Mūsų girios“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju. 1957-ais apgynė mokslinį darbą žemės ūkio mokslų kandidato laipsniui gauti ir buvo paskirtas įmonės „Miško projektas“ vyriausiuoju inžinieriumi.

1972-ais suteikiamas profesoriaus vardas. Nuo 1970-ųjų rudens buvo renkamas Miškotvarkos katedros vedėju.

1990 03 23 buvo paskirtas Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministru. Buvo suteiktas Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangas, paskiriant pirmuoju Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Vokietijoje. Dar kurį laiką dirbo Miškotvarkos katedroje.

STANISLOVAS ŠAKŪNAS

Stanislovo gyvenimo kelias prasidėjo 1932 m. kovo 10-ąją Šiaulių rajone, Medėnų kaime.

Baigęs 1952 m. Joniškio vidurinę mokyklą, studijavo miškininkystę LŽŪA. Po studijų pasuko gamybininko keliu, grįžo į Šiaulių miškų ūkį.

Darbštus, pareigingas girininkas 1961 m. paskiriamas Tytuvėnų miškų ūkio vyriausiuoju miškininku. Čia intensyviai ugdant medynus pagal tuometinio miškų ūkio ministro A. Matulionio skatintą tūrio ugdymo metodą, pergyventas antrojo ardo pušynuose įveisimo vajus, imtasi plačiai miškus tvarkyti technologiškai, vykdyta mažoji melioracija, suvešėjo jaunuolynai Dubysos šlaituose.

Stanislovas pasireiškė ir kaip dekoratyvinio apželdinimo entuziastas – prie Tytuvėnų miškų ūkio pradėtas kurti dendrariumas, užveistas parkas Kelmėje prie Kražantės upės.

1973 m. pavasarį: jis perkeliamas į Rokiškį, įsteigto bandomojo miškų ūkio gamybinio susivienijimo direktoriaus pavaduotoju miškininkystei. S. Šakūnas 1977 m. apdovanotas LTSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo garbės raštu.

1982 m. jam suteiktas nusipelniusio miškininko garbės vardas. Rokiškio miškų urėdijos miškininkai 1990-1998 m. patikėjo vadovauti LMS Rokiškio skyriui, 2000 m. jam suteiktas LMS Garbės nario vardas.

RIMANTAS ANTANAS KVIKLYS

Gimė 1932 metų gegužės 14 dieną Jurbarke.

Miškininkas, Kretingos rajono Garbės pilietis, Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos girininkas, apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino medaliu.

1941-1947 m. Rimantas Kviklys praleido Sibire, 1941 m. jis su mama atsidūrė Altajuje. Su kitais vaikais ten baigė pogrindinę mokyklą. Grįžęs į Lietuvą studijavo Vilniaus miškų technikume, Lietuvos Žemės Ūkio akademijoje miškų fakultete.

Nuo 1949 m. dirba miškų žinyboje. Savo gyvenimą pašventęs Lietuvos miškams, Rimantas Antanas Kviklys nuo 1959 m. metų prižiūri, saugo ir puoselėja Šventosios girininkijos miškus.

2004-2007 m. buvo Kretingos rajono Tarybos narys, Lietuvos miškininkų sąjungos Girininkų tarybos narys, Lietuvos Krantų mokslinių technologijų asociacijos valdybos narys.

2003 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino medaliu, 2004 m. „Žaliojo angelo“ laureatas (Žaliųjų judėjimas), 2006 m. „Kaimo spindulio“ nominantas, Lietuvos miškininkų sąjungos garbės narys. 2003 m. birželio 5-ąją dieną Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkui Rimantui Kvikliui įteikta Aplinkos ministerijos Viktoro Bergo premija. Premija skirta už reikšmingus darbus ir ilgametę rezultatyvią veiklą aplinkos formavimo ir apsaugos srityje.

2001 m. gegužės 31 d. Rimantui Kvikliui už nuopelnus ekologijai ir kultūrai suteiktas Kretingos garbės piliečio vardas.

POVILAS MATULIONIS

Gimė Povilas Matulionis Kupiškyje 1860 m. rugsėjo 5 d.

Baigęs Daugpilio gimnaziją, studijavo Peterburgo miškų institute, kurį baigė 1889 m.

Dirbo Pskovo gubernijoje girininko padėjėju, paskui – miškotvarkos taksatoriumi, o nuo 1894 m. jau darbavosi Vilniuje, tvarkė Vilniaus bei Kauno gubernijų miškus.

P. Matulionis 1903 m. sudarė Lietuvos žuvų neršto kalendorių, rašė apie sausame dirvožemyje augančių pušynų samanų dangą, paskelbė nemaža etnografinio pobūdžio straipsnių.

1919 m. liepą paskirtas žemės ūkio ir valstybės turtų viceministru. Drauge su Tadu Ivanausku įkūrė gamtos tyrimo stotį, o nuo 1921 m. Dotnuvos žemės ūkio mokykloje dėstė miškininkystės kursą.

1924 m. P. Matulionis buvo išrinktas naujai įsteigtos Žemės ūkio akademijos rektoriumi. 1929 m. Lietuvos universitetas jam suteikė garbės daktaro laipsnį.

Mirė P. Matulionis 1932 m kovo 15 d. ir palaidotas netoliese Šiaulių esančio Aleksandrijos kaimo, kuriame praleido paskutiniuosius gyvenimo metus, kapinaitėse.

LEONARDAS KAIRIŪKŠTIS

Gimė 1928 m. gruodžio 28 d. Papiškiuose, Panemunio valsčius.Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, akademikas.

1952 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją. 1956–1984 m. ir nuo 1988 m. Lietuvos miškų instituto bendradarbis, 1956–1957 m. Miško biologijos ir miškininkystės laboratorijos vedėjas, 1958–1969 m. instituto direktoriaus pavaduotojas, 1970–1984 m. ir 1988–1992 m. direktorius, 1992–1997 m. Ekologijos ir miškininkystės laboratorijos vedėjas. 1967 m. žemės ūkio mokslų daktaras, 1970 m. profesorius. 1972–1984 m. dar ir Lietuvos mokslų akademijos Chemijos ir biologijos mokslų skyriaus akademikas sekretorius. 1984–1987 m. dirbo Tarptautiniame taikomosios sisteminės analizės institute (Austrija).

1972 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. 1997 m. Švedijos karališkosios žemės ir miškų ūkio mokslų akademijos užsienio narys.

1998 m. Petro mokslų ir menų akademijosSankt Peterburge tikrasis narys. Mokslinių tyrimų sritys – miškotyra, ekolologinė ir ūkinė klasifikacija. Parengė efektyvių mišriųjų medynų ugdymo būdų ir etaloninio miško formavimo modelių, sukūrė mišriųjų miškų formavimo teoriją, atrankinių kirtimų sistemą ir produktyviausio miško teoriją, už kurią gavo Europos miškininkystės W. L. Pfeilio premiją ir (su kitais) Lietuvos nacionalinę (mokslo) premiją.

1977–1983 m. keturių išradimų autorius. Žurnalo „Miškininkystė“ redaktorius 1989–1995 m.

ANTANAS JUODVALKIS

Gimė 1937 m. gruodžio 5 d. Molėtų krašto Suginčių km. valstiečių šeimoje. Mokėsi Utenoje, o baigęs vidurinę mokyklą pasuko į Kauną, kur 1960 m., baigęs LŽŪA miškų fakultetą, įgijo miškininko specialybę. Mokslai sekėsi puikiai, todėl įsidarbino Miškų institute. Pradžioje Biržuose Miško tyrimo punkte, o nuo 1967 m. Girionyse pačiame miškų institute Miškininkystės skyriuje. Pradžioje vyr. mokslo bendradarbiu, o nuo 1973 m. minėto skyriaus vedėju. 1988m. buvo pakviestas į Žemės ūkio akademiją, kur dirbo Miškininkystės katedros vedėju profesoriumi, o nuo 1993 iki 2004 m. studijų prorektoriumi. Pasibaigus prorektoriaus kadencijai, grįžo į katedrą ir iki 2010 m. dirbo profesoriumi. 2011 m. jam suteiktas profesoriaus emirito vardas.

1965 m. Antanas apgynė moksų kandidato, o 1982 m. – mokslų daktaro ( habilituoto daktaro ) disertaciją. 1974 m. jam suteiktas vyr. mokslinio bendradarbio, o 1988 m. – profesoriaus vardas.

Jo mokslinių tyrimų kryptys apėmė labai daug įvairių miškotyros mokslo problemų. Tai įvairių miško medžių rūšių biologijos ir ekologijos klausimai, medžių tarpusavio santykių, medynų sudėties ir struktūros formavimas ir optimizavimas, ugdomieji ir pagrindiniai miško kirtimai ir kt. Jo sudaryti maksimaliai produktyvių medynų modeliai ir paruoštos ugdomųjų kirtimų programos bei normatyvai tapo pagrindiniais normatyviniais aktais formuojant Lietuvos miškus. Už darbų ciklą „Produktyviausio miško teorijos sukūrimas ir jos taikymas krašto ekologinio tvarumo didinimui“ kartu su bendraautoriais 2004 m. suteikta Lietuvos Mokslo premija.

Spaudoje įvairiais miškotyros klausimais yra paskelbęs per 200 mokslinių darbų, tame tarpe dešimtadalį užsienyje. Knygų „ Miškininkystė“(1979), „ Etoloniniai medynai ir jų formavimas“(1985), „Miškininko žinynas“(1992), „Lietuvos miškų ūkis“(1992), „Lietuvos ąžuolynai: išsaugojimo ir atkūrimo problemos“ (1997), vadovėlio „ Miško ekologija“( 2008), „Medynų formavimas ir kirtimai“ (2009) ir kitų leidinių autorius bei bendraautorius. Apie savo atsiekimus miškininkystės srityje skaitė pranešimus daugelyje mokslinių konferencijų, tame tarpe ir užsienyje.

Antanas yra iniciatyvus, konkretus, jaučiantis atsakingumą, teisingas bei kitam atidus draugas. Išskirtinis jo mokslinės veiklos bruožas yra tas, kad jo darbai yra tampriai susieti su praktika ir visa jo veikla yra nukreipta į glaudų bendradarbiavimą su gamybininkais. Dėl savo principingumo ir aukštos kvalifikacijos dažnai kviečiamas ekspertu, recenzentu bei oponentu priimant aukščiausio lygio miškų žinybos juridinius aktus, taisykles, nuostatus, nurodymus bei rekomendacijas. Buvo eilės leidnių redkolegijų narys. Jis laukiamas miškininkų kaip konsultantas, kuris nebijo miško ir tiesiog miške padeda išspręsti sudėtingiausius klausimus. Jis dažnai tenka matyti urėdų ar girininkų apsuptyje. Jiems suprantama kalba išaiškina problemų optimaliausius sprendimo būdus. Turbūt nerasime girininkijos, kurioje nebūtų pabuvojęs Antanas Juodvalkis.

Antaną pažįsta ne tik studentai, bet ir visi Lietuvos miškininkai. Jo didžiulis žinių bagažas, aukštas intelektas, nedygliuotas charakteris, naudojami būdai ir metodai tikslams siekti suprantami ir atkreipia daugelio dėmesį. Jis skaitydamas paskaitas studentams ir kursantams naudoja daug praktinės medžiagos dėl ko paskaitos vaizdingesnės ir lengviau įsavinamos. Antanas vadovavo daugeliui diplominių ir daktarinių darbų. Ne vienas jo auklėtinis šiandiena užima aukštas pareigas už ką reiškia dėkingumą savo vadovui.

Antanas Juodvalkis neuždaras žmogus, jis platus visuomeninkas, nors jokiai partijai nepriklausė ir nepriklauso. Jis turėjo ir turi daugybę visuomeninių įpareigojimų. Iš jų paminėtini – yra A.Stulginskio universiteto senato ir Studijų komisijos, Aplinkos ministerijos Patarėjų tarybos, Konsultacinės tarybos narys bei Lietuvos miškininkų sąjungos ilgialaikis viceprezidentas ir kt. Jis neignoruoja ir žemesnio rango visuomeninių pareigų. Yra Girionių gyvenvietės bendruomenės valdybos narys ir kt.

Antanas suranda gerą žodį ir suteikia paramą pakliuvusiam į sudėtingą situaciją. Moka kalbėti ir su aukštais valdžios pareigūnais ir su paprastais žmonėmis bei kaimynais. Todėl yra gerbiamas visų aplinkinių.

Doc. dr. Julius Danusevičius

Girionys, 2012.05.08

ZDISLOVAS TRUSKAUSKAS (1948 -2011)

Zdislovas Truskauskas, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo pavaduotojas, gimė 1948 metais sausio 26 d. Utenos aps., Tauragnų vls., Rukšteliškių kaime. 1966 metais baigė Kauno miškų technikumą, 1979 m. – Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakultetą.

Z.Truskauskas miškų žinyboje dirbo nuo 1966 m. 1966 m. – 1969 m. dirbo Lietuvos miškotvarkos įmonėje „Miško projektas” techniku, 1969 m. – 1971 m. Miškų ūkio ir miško pramonės ministerijoje Darbo mokslinio organizavimo ir ekonominių tyrimų laboratorijoje ekonomistu, 1971 m.-1973 m. tarnavo armijoje. 1974 m. dirbo Eksperimentinio projektavimo, konstravimo ir technologijos biuro vyresniuoju inžinieriumi, nuo 1974 m. iki 1991 m. – Miškų ūkio ir miško pramonės ministerijoje inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi, vadovaujančiu inžinieriumi, 1991 m. – 1993 m. – Kadrų, darbo organizavimo ir darbo užmokesčio skyriaus viršininku, 1993 m. – 1994 m. – miškų ūkio ministro pavaduotoju, 1994 m. – 1997 m. Miškų ūkio ministerijos sekretoriumi. Panaikinus Miškų ūkio ministeriją, Z.Truskauskas 1997 m. buvo paskirtas Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo pavaduotoju, nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. sausio mėn. – aplinkos viceministru, nuo 2008 m. vasario mėn. – Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo pavaduotoju.

Zdislovas Truskauskas, dirbdamas Miškų ūkio ministerijos ministro pavaduotoju, vėliau – ministerijos sekretoriumi ir Generalinėje miškų urėdijoje generalinio miškų urėdo pavaduotoju, aktyviai dalyvavo stiprinant Lietuvos valstybingumą ir ekonominį stabilumą. Z.Truskauskas aktyviai dalyvavo rengiant pagrindinius teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos miškų ūkio vystymo politiką ir strategiją – Miškų įstatymą ir jo pakeitimo įstatymą bei poįstatyminius aktus, reglamentuojančius Lietuvos miškų ūkio politikos ir strategijos įgyvendinimą. Z.Truskauskas įnešė didelį asmeninį indėlį, kad valstybinių miškų sistema išlaikė stabilumą ir pasiekė žymių ekonominių rezultatų. Z.Truskauskui, dirbant generalinio miškų urėdo pavaduotoju, buvo sėkmingai įgyvendintas miškų ūkio teisės aktų adaptavimas stojant į Europos Sąjungą. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys ūkininkavimą miškuose atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Z.Truskauskas koordinavo miškų urėdijų ekonominius ir finansinius klausimus.

Z.Truskauskas aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje – buvo Lietuvos miškininkų sąjungos Prezidiumo narys, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos kolegijos narys, leidinio „Lietuvos miškininkai” redaktorių tarybos narys, Jaunųjų miško bičiulių sambūrio pirmininkas.

Z.Truskauskui 2002 m. pareikšta Lietuvos Respublikos Prezidento padėka.
Z. Truskauskas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2008 m. apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžiumi.

VYTAUTAS JUOZAS STACEVIČIUS

Gimė 1937 gruodžio 5 dieną Varėnos rajone, Vergakiemio kaime.Po 1956 baigtų mokslų Vilniaus

miškų technikume, dirbo Varėnos miškų Rudnios girininkijos žvalgu, girininko pavaduotoju, o
nuo 1958 Veisiejų Stalų, vėliau Kapčiamiesčio girininku.Tiesiogiai jam dalyvaujant ir jo rūpesčiu
buvo pasodinta per 2534hektarų miško kultūrų, įveista dešimtys hektarų daigynų ir medelynų,
rekonstruoti 64 ha medynų, išugdyta 2 tūkstančiai hektarų jaunuolynų, nutiesta dešimtys kilomentrų
miško kelių, pastatyta pradinė mokykla, eiguva – gyvenamasis namas, pastatyti penki tiltai, įrengta
daugybė poilsiaviečių, mašinų stovėjimo aikštelių.12 metų Vytautas skaitė miškininkystės kursą
Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje, o nuo 1990 iki 1995 metų buvo Lazdijų rajono deputatas,
Gamtos apsaugos nuolatinės komisijos pirmininkas, tarybos,tarybos prezidiumo narys.

Lazdijų rajono garbės pilietis, LMS garbės narys, JMBsambūrio garbės narys.

Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. vasario mėn. 6 d. dekretu Nr.365 Vasario 16 Lietuvos
Valstybės atkūrimo dienos proga apdovanotas ordino“Už nuopelnus Lietuvai”medaliu.

EDMUNDAS KAPTURAUSKAS

Gimė Jurbarko rajone, Paalsio kaime 1935 rugpjūčio penktą dieną.Po mokslų Ariogalos vidurinėje mokykloje, Lietuvos Žemės ūkio akdemijoje jis 14 metų dirbo Tytuvėnų miškų ūkio Dubysos girininku,septynerius metus Ignalinos miškų ūkio direktoriumi,o nuo 1990 – urėdu.Jo dėka Dubysos šlaituose įveista per 60 ha mišrių miško kultūrų,nutiesta dešimtys kilometrų miško kelių,girininkijoje atlikta melioracija,sutvarkytos ir paskelbtos lankytinomis mišrios su maumedžiais kultūros,įveistos 1964 – 1967 metais.Edmundas skelbė straipsnius apie herbicidų panaudojimą miško daigynuose, pastatė miškininkų gyvenvietę Girminių kaime, keletą gyvenamųjų namų Tverečiaus girininkijoje, gyvenamąjį namą Ignalinoje, Daugėliškio girininkijos pastatą.1985 jam suteiktas nusipelniusio miškininko vardas.

Apdovanotas:
2009 m. gegužės 6 d. diplomu “Už Rytų Lietuvos švietėjų kūrybinės minties skatinimą”;
2003 m. ordinu “Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžiumi.
Miškų labui pradirbęs 47 metus, iš jų Ignalinos miškų urėdijoje 33 metus.

PRANAS DŽIAUKŠTAS

Gimė Molėtų rajone, Mukiškių kaime 1925 spalio 4 dieną.1948 baigė Švenčionių gimnaziją,1953 – Lietuvos Žemės ūkio akademiją.Ketverius metus mokytojavo Švenčionėlių rajone, vėliau atsidėjo mokslo tyrimams.Mokslinė pedagoginė veikla prasidėjo iškart po mokslo baigimo – kaip aspiranto,vėliau mokslinio bendradarbio Dubravos MTI, prodekano nuo 1965 LŽŪA MŪF ir dekano pareigose iki 1993 metų.Pranas Džiaukštas įveisė Dubravos MTS arboretumą, pirmąją Lietuvoje pušų sėklinę plantaciją,pradėjo leisti sėklų mainų katalogus.Per MŪF miško kultūrų mokomąsias praktikas kasmet įveisdavo po 4 – 5 hektarus bandomųjų kultūrų.Įkūrė ir prižiūrėjo nedidelį medelyną.dėstydamas miškų želdinimo kursą buvo 5 aspirantų vadovas.Paskelbė per 70 mokslinių darbų,yra vienas iš knygų “Dendrologija”,”Lietuvos TSR miškų ūkis” bei vadovėlio “Miškininkystė”bendraautorių.Nuo 1967 iki 1990 buvo Lietuvos žemės ūkio akademijos mokslo tarybos pirmininkas, beveik devynerius metus – leidinio “Mūsų girios”redaktorių kolegijos narys.Prano Džiaukšto gyvenimas, darbas ir mokslo tyrimai buvo įvertinti penkiais vyriausybiniais apdovanojimais, garbės raštais.