Saulėlydis

Kaip saulė pateka kiekvieną rytą, tai taip kiekvieną vakarą nusileidžia. Nusinešdama tai, kas įvyko per dieną.

M. K. Čiurlionio paveiksle ,,Saulėlydis” pavaizduotas kalno kontūras. Jis primena žmogaus plaštaką, kuri užstoja besileidžiančią saulę. Į kalną vingiuoja neryškus takelis, bet viršukalnės jis nepasiekia. Kalnas tarytum saugo saulę, neleisdamas trikdyti jos ramybės ir reikalaudamas poilsio. Kad kitą dieną ji vėl galėtų šviesti visu pajėgumu.

Galbūt autorius šiuo paveikslu norėjo parodyti, kad atgal sugrįžti nėra galimybės. Saulė jau nusileido. Jos nebėra. Lauk kitos dienos ir viską pradėk iš naujo. Nesidairyk į praeitį. Negyvenk praeitimi. Tavo kelias veda tik į priekį. Ir tavo saulė yra priekyje, nes už nugaros palieki saulėlydį – tai, kas jau nugyventa.