M. K. Čiurlionio „veidas“

Čiurlionis stipraus sudėjimo. Plaukai tankūs, papurę, auksinio atspalvio.

Akys išraiškingos. Žvilgsnis tiesus, gilus, reikšmingas.

Eisena tvirta, grakšti. Nervingos rankos (gal už tai taip bėgiojo klavišais).

Lygus, švelnus, stiprus balsas. Kalbėjo negreit.

Buvo gyvas, atviras, nuoširdus ir mėgo dalintis įspūdžiais. Turėjo daug nuoširdžių draugų.

Kiekvienoje situacijoje mokėjo reaguoti su humoru.

Jis išjudindavo aplinką ir sudarydavo giedrą, lengvą nuotaiką.

Aiškiai skyrė didelius dalykus nuo mažų.

„Visi mes jutome, kad tarp mūsų yra nepaprastas žmogus“, – sakė vienas draugas.

Čiurlionis dažnai nutraukdavo kalbą, atsisėsdavo prie fortepijono ir tęsdavo mintis betarpiškomis muzikos sąvokomis.

Čiurlionis buvo autoritetas. Sukurdavo ypatingą nuotaiką, po to visi išsiskirstydavo, nenorėdami „išbarstyti“. Kiekvienas norėdavo išsinešti ir kuo ilgiau išlaikyti muzikos įkvėptą nuotaiką.

Jo begalinis gerumas. Čiurlionis neparastai kuklus.

Druskininkuose Čiurlionis praleido kūrybingiausius metus.

Sofija: „Taip gimė meilė ir prasidėjo tie 3 su puse metai”.

57 Čiurlionio laiškai Sofijai.

Tėvas. Gimė Liškiavoje. Tris kartus vedęs. Šykštus. Nekalbus. Griežtas. Liškiava jam turėjo didelės reikšmės – ten susipažino su savo žmona. Liškiavos Bažnyčioje ir susituokė. Labiausiai mylėjo Kostuką.

Mama. Lankė Liškiavos bažnyčią. Čia susipažino su tėvu (o meilės būta didelės).

Sunkus ir žiaurus buvo jos gyvenimas. Anot Kostuko, „grynas kaip ašara“.

Mama buvo labai graži.

35 gyvenimo metai.

1911 m. balandžio 10 d. jo netekome.

Elizabeta Palubinskaitė