Tas mažas pasaulis ir tas didis M. K. Čiurlionio vardas
Ispanai neretai ištaria frazę, kuri lietuviškai skambėtų maždaug taip: “pasaulis yra mažas tarytum kišeninė servetėlė”. Jis tikrai, nepaisant savo begalinės didmės, yra mažytis. Kiekvienas mūsų vienaip ar kitaip yra patyręs šį jausmą, tiesa? Mane jis aplanko gana dažnokai. Štai praeitą savaitę, viešint toje pačioje Ispanijoje, viename bare mane užkalbino grupelė belgų. Tarp užsieniečių yra įprasta pradėti pokalbį naturaliai kylančiu klausimu “iš kur gi tu?”. Šitaip pokalbis prasidėjo ir tąkart. Paprastai lietuviui ne taip ir lengva paaiškinti, iš kur gi jis esąs. Maža ir, rodos, neva tokia nereikšminga šalis Europos žemėlapyje paprastai nedaug ką reiškia kiek toliau gyvenantiems užsieniečiams.
Ir visgi tąsyk daug aiškinti nereikėjo. Su manimi paplepėti nusprendę belgai, pasirodo, Lietuvos vardą žinojo puikiai. Mat jie buvo meno mylėtojai, kurie visiško atsitiktinumo dėka prieš kelerius metus viename Gento miesto (Belgija) muziejų žavėjosi M. K. Čiurlionio paveikslais, kurie buvo didžiai demonstruojami parodoje „M. K. Čiurlionis. Svajojant apie Lietuvą“. Tad man ištarus Lietuvos vardą ne tik nereikėjo pasakoti, kur gi tokia šalelė randasi, bet ir teko džiugiai nustebti. Retai kada aplanko tas nuostabus pasididžiavimo jausmas… retai kada pro kūną prabėga tas jaudinantis šiurpuliukas. Buvo neįtikėtinai gera išgirsti, kaip grupelė užsieniečių su lengvu, ausiai maloniu akcentu taria Čiurlionio vardą ir netgi įvardija keletą jo kūrinių. Štai kokie tie menki, bet neįkainojami gyvenimo atsitiktinumai… Štai koks mažas it kišeninė servetėlė tas mūsų pasaulis…
Čiurlionio pavardę turbūt išgirstame dar mokykloje. Aš puikiai pamenu tą neryškią juodai baltą nuotrauką literatūros vadovėlyje, kurioje Čiurlionis pasirodo su Sofija Kymantaite – Čiurlioniene. Kaip puikiai pamenu ir žymiausius jo muzikinius kūrinius, kuriuos klausydavomės per muzikos pamokas. O ką jau kalbėti apie jo paveikslus, kuriuos tyrinėdavome su dailės mokytojais. Mane bene labiausiai žavėdavo garsusis jo šedevras „Bičiulystė“ (1906). Visada prisimenu tą bičiuliškos šviesos atvaizdį, šviesos, kuria spinduliuoja žmogus ir kurią gali atiduoti kitam.
Keistas ir jaudinantis jausmas užklumpa… žinant, jog šiame mažyčiame it kišeninė servetėlė pasaulyje… Skamba Čiurlionio vardas… skamba ir garsina Lietuvą…
Karolina Usinskytė