Viena iš M. K. Čiurlionio fondo veiklos krypčių – nuo 2010 m. fondo ir užsienio šalių ambasadų organizuojamas renginių ciklas ,,M. K. Čiurlionis pasauliui”. Šiame cikle visuomenei pristatomi Čiurlionio amžininkai, menininkai simbolistai bei šiuolaikiniai kūrėjai. Šį kartą jums pristatome prancūzų tapytoją ir grafiką Odiloną Redoną.

Odilonas Redonas (1840-1916) – ryškus Prancūzijos simbolistų atstovas (pats menininkas savęs nepriskyrė jokiai meninei srovei, tačiau dažnai buvo siejamas ir su postimpresionizmu, fovizmu, Nabis grupuote), išgarsėjęs itin netikėtu būdu. 1884 m. Joris – Karlas Huysmansas parašė romaną pavadimu ,,Atvirkščiai“ (pranc. À rebours), kurio pagrindinis veikėjas aristokratas kolekcionavo Redon‘o kūrinius. Visuomenėje kilo susidomėjimas aprašytu dailininku.

Odilonas Redonas (tikrasis vardas Bertrand – Jean) gimė Bordo regione, Prancūzijoje. Piešė nuo vaikystės, matydami vaiko polinkį į meną, tėvai išreiškė norą, jog jų sūnus taptų architektu. Odilonui neišlaikius stojamųjų architektūros egzaminų į Paryžiaus dailės mokyklą, tapybos mokytis ėmėsi pas žymų orientalizmo atstovą Jean – Leoną Geromą. Dailininko gyvenimą sukrėtė Prancūzijos ir Prūsijos karas 1870 m., kuriame jis dalyvavo kaip kareivis. Tik po karo menininkas galėjo atsidėti kūrybai, aktyviai įsitraukti į Paryžiaus kultūrinį ir intelektualinį gyvenimą.

Galbūt dėl patirtų išgyvenimų Redono kūryba pilna melancholijos, vienišų, liūdnomis akimis žvelgiančių žmonių, ar dažniau – mistinių būtybių. Nesvarbu, kas yra dailininko vaizdavimo objektas – žmogus, mėnulis, voras ar oro balionas – paveikslo akcentu beveik visuomet tampa akys. Jų dėka negyvi objektai ar gyvūnai antropomorfizuojami, jiems suteikiamos emocijos ir dvasia. Ypač ryškiai tai matyti Redono anglimi kurtuose darbuose, jo paties vadinamuose noir‘ais (pranc. noir – juodas, tamsus). Šiuos piešinius atkartodamas litografijos technika, dailininkas išleido 12 savo kūrybos albumų. Kai kurie iš jų buvo įkvėpti Gustave‘oFlaubert‘o, Charles‘io Baudelaire‘o literatūros kūrinių.

1900 m., Redonui nustojus kurti noir‘us, pasikeitė ir jo tapyba: padaugėjo gėlių motyvų, dekoratyvumo, dažniau kuriami natiurmortai. Šiuo laikotarpiu sukurtas vienas geriausiai plačiajai publikai žinomų jo darbų – Ofelija. Tragiška Hamleto mylimosios mirtis vaizduojama lyg taikus, ramus miegas žiedų apsuptyje, kūną gaubiant vandeniui. Mėlynos ir geltonos spalvų kontrastas sukuria viltingą nuotaiką, gyvumo įspūdį, dėl tokio spalvinio sprendimo išbalęs Ofelijos veidas neatrodo pranašaujantis bloga.

Nors iš pirmo žvilgsnio Odilono Redono ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba turi daug skirtumų, bene visus šių dailininkų darbus vienija viena bendra savybė: paveiksluose vyrauja didžiulė ramybė, laikas sustingęs, o pagrindinis veikėjas pasinėręs į amžinai truksiantį susimąstymą. Redono subjektų žvilgsnis visada gilus, rodos, įmenantis paprastiems žmonėms neįžvelgiamus transcendencijos slėpinius. Čiurlionio paveiksluose figūros dažniausiai yra smulkesnės, matomos bendrame plane, tačiau tuos pačius dalykus, kuriuos Redonas išreiškia žvilgsniu, Čiurlionis išreiškia kūno laikysena, gestais.

Kaip teigia Richardas Hobbsas, knygos apie Odiloną Redoną autorius, šio menininko kūrybai būdinga gamtos transformacija į sapnus panašią tikrovę. Ši savybė ir priartina menininką prie simbolistų, kuriems pasąmonėje vykstantys dalykai visada svarbesni už realybę. Dailininko polinkis tapyboje naudoti ryškias, kontrastingas spalvas tapo padrąsinimu ir kitiems menininkams koloristams, fovizmo krypčiai. Kaip ir dažnai esti su originaliais menininkais, juos sunku sutalpinti į rėmus, priskirti tik vienai sričiai. Taigi baigdama norėčiau paminėti dar du, vienas su kitu nesusijusius faktus, papildančius Odilono Redono, kaip įvairiapusiško menininko, portretą. Pirmasis – Redonas mokėjo profesionaliai groti smuiku. Antrasis – po menininko mirties buvo išleista jo autobiografija, dienoraščiai, pamąstymai ir dailės kritika, kurie patvirtino dailininką turėjus dar ir literatūrinį talentą.

Deima Žuklytė

• pirmoji nuotrauka- O. Redonas ,,Akis kaip keistas balionas kyla link begalybės“, 1882 m.
• antroji nuotrauka – O. Redonas ,,Verkiantis voras“, 1881 m.
• trečioji nuotrauka – O. Redonas ,,Ofelija”1903 m.
• ketvirtoji nuotrauka – O. Redon ,,Moteris su šydu“, 1895 m.